Kai kurios eismo reguliavimo sistemos jau įsigalėjo mūsų gyvenime ir tapo įprastomis – tai žiediniai įvažiavimai į sudėtingas sankryžas, iškilios perėjos, kelių užtvaros greitkeliuose, užtvaros laukiniams žvėrims. Eismo saugumą gerinti padeda ir automatiniai greičio bei raudonos šviesos pažeidimo radarai. Šiuo metu Lietuvoje pastatyta apie 200 radarų. Pasak bendrovės „PI-konsultacijos“ vyresniojo konsultanto Justo Kapočiaus, jų tinklą būtina plėsti, kadangi tai – efektyvi priemonė eismo saugumui gerinti. Ypač jie reikalingi nedideliuose miesteliuose, kuriuose vis dar gausu kelių „erelių“ bei mėgėjų nesilaikyti eismo taisyklių. Be to, ir dabartiniai radarai ne visada naudojami efektyviai: tarnybos, į kurias patenka pažeidėjų duomenys, ne visada spėja juos apdoroti, todėl dalis vairuotojų lieka nenubaustų.
Pamažu mūsų šalyje kelią skinasi ir modernios transporto valdymo sistemos: šiuo metu kuriamas centras duomenims apie eismą kaupti, tam iš ES fondų skirta 20 mln. litų. Įgyvendinus projektą, vairuotojams bus teikiama svarbi ir visapusiška informacija apie eismo sąlygas, eismo sutrikimus, kelių tvarkymo darbus, ji suteiks galimybę pasirinkti saugų važiavimo greitį, tinkamą kelionės maršrutą ir sumažins neigiamą nepalankių eismo sąlygų poveikį.
Pasak J. Kapočiaus, Lietuvoje ketinama diegti ir elektroninę greičio valdymo sistemą. Tam visų pirma reikia įkurti vieningą centrą, kur suplauktų duomenys apie kelių būklę, oro sąlygas ir pan. Iki 2012-ųjų metų bus įdiegta ir „eCall“ – automatinė pranešimų apie eismo įvykius sistema.
Taigi galima tikėtis, jog artimiausiu metu ir Lietuvoje intelektualiosios transporto valdymo sistemos taps kasdienio mūsų gyvenimo dalimi.