Degalų kainoms artėjant prie astronominių dydžių, automobilininkai priversti būti vis išradingesni, kad bent kiek apribotų išlaidas. Be visiems gerai žinomų degalų taupymo triukų, tokių kaip važiavimas pastoviu greičiu, dabar vairuotojai priversti išradinėti naujus.
Štai keletas patarimų padedančių sumažinti išlaidas degalams. Mažinkite svorį. Praktiškai įrodyta, jog tris savaites vežiojant bagažinėje 20 kg sveriantį maišą su juodžemiu uošvės pomidorams yra tas pats, kas vežioti papildomą keleivį (tiesa, mažą).
Specialistai yra paskaičiavę, jog papildomas maždaug 50 kg svoris sumažina automobilio degalų ekonomiją net iki 2 procentų. Maži automobiliai tokiu atveju degalų sunaudoja dar daugiau.
Apvalinkite kampus. Važinėdami užsidarykite langus, numontuokite nuo stogo bagažo skyrių – taip pagerinsite automobilio aerodinamines savybes. Amerikiečiai yra paskaičiavę, kad bagažinės pašalinimas nuo stogo padeda sutaupyti iki 5 procentų degalų.
Stabdykite „arklius“. Jeigu įsigysite automobilį su keturių cilindrų varikliu, jūsų įvaizdis nuo to tikrai smarkiai nenukentės. Dabar kai kurios kompanijos net siūlo savotišką priedą tokių automobilių pirkėjams: nors variklis teturi pusę V8 agregato galios, riaumoja lygiai taip pat kaip kokio superautomobilio. Dar vienas pranašumas: variklį su mažiau arklio galių turinčios mašinos pigesnės.
Apsilankykite pas mechaniką. Pakeiskite užsikimšusį oro filtrą nauju. Kai kurie šaltiniai teigia, esą tai padeda sutaupyti iki 10 procentų degalų. Tiesa, šis patarimas tinka senesnių automobilių savininkams.
Tuo tarpu šiuolaikiniai varikliai turi kompiuterinius jutiklius, kurie automatiškai koreguoja degalų ir oro mišinio sudėtį kai vis labiau užsiteršiantis filtras ima paduoti varikliui vis mažiau oro. Užsikišus oro filtrui variklio galia šiek tiek sumažėja, tačiau to įtaka automobilio eksploatacinėms savybėms ar degalų sunaudojimui būna nepastebima.
Dažniau junkite „autopilotą“. Kai kurie žinovai pataria važiuojant nuokalnėn, lėtai judant eismo spūstyje arba parkuojantis visiškai išjungti variklį. Pasinaudokite inertine jėga ir neeikvokite degalų visai nereikalingai akceleracijai.
Tačiau specialistai įspėja, jog tokia praktika gali būti pavojinga. Gal slinkimas sraigės greičiu įjungtu varikliu ir suryja daugiau degalų, tačiau taip pat leidžia, susiklosčius pavojingai situacijai, numinti greičio pedalą ir iš jos išsisukti.
Žlugę mitai apie degalų taupymą
Kadangi degalų problema šiomis dienomis ne šiaip aktuali, bet veikiau skausminga, dažnai griebiamės pirmo nugirsto patarimo. Tačiau šalyje, kur kiekvienas „golfuko“ savininkas laiko save automobilizmo ekspertu, reikia būti labai atsargiais ir atminti, kad ne kiekvienas net ir nuoširdžiai duotas patarimas yra geras.
Laimė, dauguma mėgėjiškų patarimų nors ir neduoda jokios naudos, bet ir žalos nepadaro. Tačiau yra tokių, kurie gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, kad ir šie keli klaidinantys pasiūlymai kaip taupyti degalus, kuriems neverta gaišti laiko arba kurių derėtų vengti:
1. Degalus pilkitės rytais. Esą taip geriau, nes anksti rytą degalai dar būna šalti. Pagal šią teoriją, žemose temperatūrose skysčiai turi didesnį tankį, todėl litre vėsiausių degalų neva yra daugiau benzino molekulių nei litre šiltų degalų.
Tačiau tikrovėje iš degalinių pompų sruvančio benzino temperatūra mažai tekinta dienos bėgyje, todėl šiuo atveju anksti kėlę vargu ar pešite daugiau naudos.
2. Naudokite aukštesnės klasės benziną. Kai degalų kainos ir taip siekia dangų, vargu ar atsiras norinčiųjų įsiklausyti į tokias rekomendacijas. Tačiau labai daug naujų automobilių savininkų yra šventai įsitikinę, kad jeigu jau jų mašinos instrukcijoje patariama pilti į baką tik aukščiausios klasės benziną, tai dėl to, jog tokie degalai efektyviau ir ekonomiškiau naudojami.
Tikrovėje tai pinigų leidimas vėjais. Net prabangūs automobiliai, kuriuos gamintojai rekomenduoja „girdyti“ aukštesnės klasės degalais, nenukentės, jeigu pripildysite baką standartinio benzino. Nes padėtį ir vėl gelbsti modernios variklių technologijos: kai variklio jutikliai nustato degalų sudėtį, sistema automatiškai prie jos prisitaiko. Dėl to šiek tiek sumažėja maksimali variklio galia, bet tų kelių pabėgusių „arkliukų“ jūs nepajusite, o vieną kitą litą tikrai sutaupysite.
3. Pripumpuokite padangas. Deramas oro slėgis padangose labai svarbu dėl daugybės priežasčių: automobilį minkštomis padangomis sunkiau suvaldyti, net gi padidėja avarijos tikimybė. Be to, padangos greičiau susidėvi, labiau įkaista, dėl ko važiuojant dideliu greičiu bet kuri iš keturių padangų bet kada gali sprogti. Ir, kaip rodo tyrimai, per minkštos padangos iš tiesų mažina degalų ekonomiją.
Tačiau pučiant padangas jokiu būdu negalima persistengti. Taip, tai padės sutaupyti truputėlį daugiau degalų, nes padangos mažiau liesis su kelio danga, tad ir trintis bus mažesnė. Tačiau tokio sąlyčio su kelio danga gali nepakakti greitai stabdant ar atliekant staigų posūkį. Ar avarijos rizika iš tiesų verta kelių sutaupytų litrų benzino?
4. Langai prieš kondicionierių. Oro kondicionavimo sistema – tai papildomas darbas automobilio varikliui, dėl to jokių abejonių nėra. Tačiau mūsų dienomis automobilių kondicionieriai daug efektyvesni nei anksčiau.
Jeigu važinėjate po miestą įjungtu kondicionieriumi, degalų ekonomija sumažės maždaug 3 litrais 100 kilometrui. Tuo tarpu važiuojant dideliu greičiu atvirais langais gerokai padidina trintį. Ir kuo greitis didesnis, tuo ji stipresnė. Tokiu atveju daug labiau apsimoka užsidaryti langus ir įsijungti oro kondicionavimo sistemą.
Bet ar tai apsimoka konkrečiai jūsų automobilio atveju, spręsti galite tik jūs. Mat kiekviena mašina yra tokia skirtinga, kad specialistai, daugybę kartų bandę praktiškai išsiaiškinti, kas gi geriau – dirbtinė ar vis dėlto natūrali kondicionavimo sistema, gaudavo tokius artimus rezultatus, jog taip ir liko neapsisprendę.
Vis dėlto, jeigu oro temperatūra ir drėgmė leidžia, geriau laikyti automobilio langus uždarus, o oro kondicionieriaus kompresorių – išjungtą. Tegul ventiliatorius sau pučia orą iš lauko. Taip ir turėsite kuo kvėpuoti, ir degalų sutaupysite. Tiesa, vos pastebimai.
5. Priedai ir papildai. Prieš įsigydami visokius įrengimus, neva verčiančius automobilį mažinti degalų sąnaudas, arba prieš pildami į variklį tariamai degalus taupančius cheminius papildus, užduokite sau vieną klausimą. Kaip manote, ar naftos kompanijos ir automobilių gamintojos nedaro visko, kad tik aplenktų savo konkurentus?
Juk jeigu viena degalus gaminanti įmonė įpils į savo benziną kažkokio marmalo, leisiančio su kiekvienu litru nuvažiuoti po papildomą kilometrą, visi automobilių savininkai ims rikiuotis tik prie jos degalinių, ar ne? Tokia kompanija galės netgi padidinti degalų kainas, nes vairuotojai vis tiek pirks juos tonomis.
Tad jeigu iš tiesų egzistuoja skysčių, leidžiančių taupyti degalus, kodėl jie pardavinėjami buteliais, o nepilami tiesiai į tuos degalus?
Lygiai tas pats ir su įvairiais mechaniniais priedais, kuriuos reikia sumontuoti degalų padavimo sistemoje: jeigu jie tikrai būtų veiksmingi, logiškai mąstant, automobilių gamintojai montuotų juos ten iš karto, nes pirkėjai tokias mašinas grobstyte išgrobstytų – juk taip?
Specialistų teigimu, dauguma tariamų degalus taupančių prietaisų bei priemonių yra nieko vertos. Kodėl jas išbandę vairuotojai prisiekinėja, jog jos veikia? Veikiausiai tai kažkoks automobilinis placebo efektas.
Be to, įsigijusių panašų prietaisą vairuotojų psichologija šiek tiek pasikeičia: jie ima atidžiau stebėti degalų suvartojimą, koreguoja savo vairavimo įpročius ir pan. Galiausiai būtent tai ir padaro didžiausią įtaką degalų taupymo procesui – vairavimas „su galva“.