Re: Kuro kokybė: ką "valgo" Jūsų mašinos?
Parašytas: 18 Gru 2011, 22:49romas (!empty($user->lang['WROTE'])) ? $user->lang['WROTE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'WROTE'))):teko uzsipilti Statoile 40ltr duju,pravaziavau 325km, po to pyliau "privacioje", tilpo 30ltr. Ar skirtingu koloneliu duju tankis skiriasi?
Kazko per daug pravaziavau, toje pat "privacioje" su 40ltr pravaziuoju ta pati kilometraza. Tai ir persasi tokia mintis.Kaip ir dyzelinas buna skystesnis, tirstesnis, gal ir su dujomis tas pats.
Aisgu i permatoma tara duju neipilsi, nepamatysi, bet kazkaip tankis gal matuojasi?
Gak kas susidurete su tokiais skirtumais?
Skiriasi propano-butano santykis.Vienos buitinės, kitos automobilinės. Šiaip tai važiuoja ir su tomis ir su tomis. Pats išbandžiau visokias
Automobilinės dujos
Suskystintų automobilinių dujų pagrindiniai komponentai propanas butanas ir kai kurie jų homologai.
Vienas iš pagrindinių suskystintų automobilinių dujų kokybės rodiklių – oktano skaičius. Nors norma yra ne mažiau kaip 89 dažniausiai šis rodiklis siekia 93-94 punktus motoriniu metodu.
Ribojamas ir nesočiųjų angliavandenilių turinčių dvi dvigubas jungtis, – tai yra linkusius polimerintis ir sudaryti dervingus junginius. Šių junginių norma yra ne daugiau 0,5 molinių procentų di-enų.
Normuojamas ir sieros junginių kiekis po odoravimo. Kadangi dujos yra bekvapės, tam kad būtų galima nustatyti sistemos nesandarumus į dujas papildomai dozuojama specialių medžiagų merkaptanų. Tai yra pagal savo chemine struktūra panašios į alkoholius medžiagos, kurių bendra formulė R-SH. Šių medžiagų net labai nedidelius kiekius lengvai juntame dėl jų specifinio nemalonaus kvapo. Šios medžiagos net ir labai nedidelius kiekius žmogus gerai jaučia. Tokiu būdu, jeigu užuodžiame automobilyje “dujų” kvapą yra aišku, kad dujų sistema nesandari ir tokį automobilį nesaugu eksploatuoti.
Suskystintoms automobilinėms dujoms kaip ir benzinams nustatoma korozinis agresyvumas. Taip nustatome kiek koroziškai agresyvūs yra dujose liekantys sieros junginiai. Tai standartinis testas kai į produktą pašildytą iki 40 oC temperatūros vienai valandai užmerkiama vario plokštelė. Pagal jos spalvos pasikeitimus ir sprendžiama apie korozinį aktyvumą.
Manometrinis garų slėgis ribojamas siekiant sumažinti sandėliavimo ir transportavimo pavojingumą. Dujos turi didelį plėtimosi koeficientą ir automobilinės dujos skystėja esant 16 atmosferų slėgiui, todėl kuo didesnis manometrinis slėgis tuo griežtesni reikalavimai balionams ir cisternoms skirtoms suskystintoms dujoms laikyti.
Būtent šiuo rodikliu ir skiriasi vasarinė rūšis nuo žieminės. Visų rūšių automobilinėms suskystintoms dujoms ribojamas garų manometrinis slėgis, kuris negali būti didesnis kaip 1550 kPa esant 40 oC temperatūrai. Žieminėms rūšims kaip eksploatacinis rodiklis ribojamas minimalus slėgis – esant ne didesnei kaip minus 10 oC temperatūrai jis turi būti ne mažesnis kaip 150 kPa. Tokiu būti užtikrinama, kad būtų įmanoma užvesti variklį žiemos sąlygomis.
Kaip ir visiems produktams nenormuojamas bet nustatomas tankis esant 15 oC temperatūrai. Tankis dujoms labai svarbus eksploataciniu požiūriu. Galima drąsiai teigti, kad tai kiek nuvažiuosite priklauso tik nuo keleto dalykų – vairavimo stiliaus, automobilio techninės būklės ir dujų tankio. Kuo didesnis tankis, – tuo daugiau medžiagos kuri išskiria šilumą. Savo ruožtu tankis priklauso nuo propano ir butano santykio dujose. Deja dabar jis nebenurodomas kokybės sertifikate.
Automobilinės dujos gaminamos tik pirminės distiliacijos procesuose, kadangi tik šios dujos atitinka di'enų kiekio reikalavimus. Todėl Lietuvos rinkai šių dujų nepakanka.
Propano-butano frakcija buitiniam naudojimui
Buitinės dujos iš esmės ta pati propan-butano frakcija, tik gaunama antrinio perdirbimo įrenginyje, kadangi jam taikoma mažiau kokybės reikalavimų. Taip pat kaip ir automobilinės dujos turi skirtingą sudėtį vasarą ir žiemos periodu.
, po to nuvažiavęs 150 km pyliau jau PETROLEUM, įpylė 17 litrų. Nei maršrutas nei oro sąlygos, nei vairavimo stilius nesikeitė