Sukimo momentas ir galia
Parašytas: 23 Rgp 2010, 20:55Sukimo momentas
Kas tai? "Tautiškai" kalbant, kiekvienas vairuotojas gali pasakyti, kad sukimo momentas "veža". Bet kuris automobilio, riedančio bet kuria pavara pagreitis atitiks sukimo momento kreivę (jei nepaisysime oro pasipriešinimo ir riedėjimo trinties). Kitaip sakant, išvystomas pagreitis bus didžiausias, kai sukimo momentas bus kreivės viršūnėje, nesvarbu kuri pavara bus įjungta. Sukimo momentas yra vienintelis galios parametras, kurį vairuotojas gali jausti. Arklio jėgos – tai tik neaiškus panašaus konteksto dydis. 100 N·m sukimo momentas prie 2000 aps/min išvystys tokį pat pagreitį, kaip ir prie 4000 aps/min, jei sukimo momento reikšmė bus tokia pati. Pagal formulę, pats galingumas prie 4000 aps/min padvigubės.
Taigi, arklio jėgos iš dalies nėra tokios svarbios. Galios (arklio jėgomis) ir sukimo momento (niutonmetrais) skaitinės vertės susilygina prie 7130 aps/min.
Priešingai sukimo momento kreivei, AG kreivė greitai kyla kartu su variklio sukimosi dažniui, ypač kai sukimo momento kreivė dar nebūna pasiekusi piko. Net kai pastaroji jau leidžiasi žemyn, galios greivė vis dar kyla, kol kyla variklio apsukos. AG kreivė pradeda leistis, kai sukimo momento kreivė pradeda "smigti" greičiau, nei kyla apsukos. Ir net kai galia pasiekia savo piką, vairuotojas to nejaučia, kadangi sukimo momento reikšmė jau gerokai sumažėjusi.
Netikite tuo?
Tada paimkite bet kurį neturbuotą automobilį (turbina duoda šiokių tokių niuansų) ir įjungę pirmą pavara įsibėgėkite, kol variklis pasieks sukimo momento piką. Tada staigiai spūstelėkit akseleratorių iki dugno. Tikrai pajusite, kaip jūsų nugara įsirėžia į sėdynę. O dabar leiskite varikliui pasiekti galios piką. Vėl spūstelėję akseleratorių pajusite, kad trauka nebe tokia stipri, kaip pirmu atveju.
Galia
Jei jau sukimo momentas toks svarbus, kodėl mes paisome galingumo? Todėl, kad geriau sukimo momento pikas aukštesnėse apsukose, negu žemesnėse. Tik tada mes išnaudosime pavarų dėžės teikiamus privalumus.
Lyrinis nukrypimas. Kartą teko matyti vandens ratą. Tai buvo prieš kelis šimtmečius sukonstruotas, masyvus, tingiai besisukantis vandens ratas, kurio velenas prijungtas prie malūno įrengimų. Man pavyko sužinoti, kad rato sukimo momentas siekė 3530 N·m (!). Rato sukosi 12 aps/min greičiu. Jeigu prikabintume rato veleną prie varančiųjų automobilio ratų, šie akimirksniu pagreitėtų iki 12 aps/min.
Rato sukimąsis 12 aps/min greičiu apytiksliai prilygsta 1,6 km/h automobilio greičiui. Tam kad greitį pakelti iki 100 km/h, reikalinga aukšinanti pavara. Bet po tokios pavaros, ratai atiduos tik 58 N·m. Tai yra labai mažai. Kad vidutiniam automobiliui pasiekti 100 km/h greitį, reikalingas didesnis sukimo momentas.
Panaudokime išvestą formulę:
AG =3530 · 12 = 6
7130 
Viso labo 6 arklio jėgos !!! Dabar mes matome reikalo esmę – nors vandens ratas atiduoda daug jėgos, ta jėga yra labai ribota.
– Geriau turėti didesnį sukimo momentą aukštesnėse apsukose, negu žemesnėse, nes taip galime geriau išnaudoti pavarą.
smulkiau, cia
Kas tai? "Tautiškai" kalbant, kiekvienas vairuotojas gali pasakyti, kad sukimo momentas "veža". Bet kuris automobilio, riedančio bet kuria pavara pagreitis atitiks sukimo momento kreivę (jei nepaisysime oro pasipriešinimo ir riedėjimo trinties). Kitaip sakant, išvystomas pagreitis bus didžiausias, kai sukimo momentas bus kreivės viršūnėje, nesvarbu kuri pavara bus įjungta. Sukimo momentas yra vienintelis galios parametras, kurį vairuotojas gali jausti. Arklio jėgos – tai tik neaiškus panašaus konteksto dydis. 100 N·m sukimo momentas prie 2000 aps/min išvystys tokį pat pagreitį, kaip ir prie 4000 aps/min, jei sukimo momento reikšmė bus tokia pati. Pagal formulę, pats galingumas prie 4000 aps/min padvigubės.
Taigi, arklio jėgos iš dalies nėra tokios svarbios. Galios (arklio jėgomis) ir sukimo momento (niutonmetrais) skaitinės vertės susilygina prie 7130 aps/min.
Priešingai sukimo momento kreivei, AG kreivė greitai kyla kartu su variklio sukimosi dažniui, ypač kai sukimo momento kreivė dar nebūna pasiekusi piko. Net kai pastaroji jau leidžiasi žemyn, galios greivė vis dar kyla, kol kyla variklio apsukos. AG kreivė pradeda leistis, kai sukimo momento kreivė pradeda "smigti" greičiau, nei kyla apsukos. Ir net kai galia pasiekia savo piką, vairuotojas to nejaučia, kadangi sukimo momento reikšmė jau gerokai sumažėjusi.
Netikite tuo?
Tada paimkite bet kurį neturbuotą automobilį (turbina duoda šiokių tokių niuansų) ir įjungę pirmą pavara įsibėgėkite, kol variklis pasieks sukimo momento piką. Tada staigiai spūstelėkit akseleratorių iki dugno. Tikrai pajusite, kaip jūsų nugara įsirėžia į sėdynę. O dabar leiskite varikliui pasiekti galios piką. Vėl spūstelėję akseleratorių pajusite, kad trauka nebe tokia stipri, kaip pirmu atveju.
Galia
Jei jau sukimo momentas toks svarbus, kodėl mes paisome galingumo? Todėl, kad geriau sukimo momento pikas aukštesnėse apsukose, negu žemesnėse. Tik tada mes išnaudosime pavarų dėžės teikiamus privalumus.
Lyrinis nukrypimas. Kartą teko matyti vandens ratą. Tai buvo prieš kelis šimtmečius sukonstruotas, masyvus, tingiai besisukantis vandens ratas, kurio velenas prijungtas prie malūno įrengimų. Man pavyko sužinoti, kad rato sukimo momentas siekė 3530 N·m (!). Rato sukosi 12 aps/min greičiu. Jeigu prikabintume rato veleną prie varančiųjų automobilio ratų, šie akimirksniu pagreitėtų iki 12 aps/min.
Rato sukimąsis 12 aps/min greičiu apytiksliai prilygsta 1,6 km/h automobilio greičiui. Tam kad greitį pakelti iki 100 km/h, reikalinga aukšinanti pavara. Bet po tokios pavaros, ratai atiduos tik 58 N·m. Tai yra labai mažai. Kad vidutiniam automobiliui pasiekti 100 km/h greitį, reikalingas didesnis sukimo momentas.
Panaudokime išvestą formulę:
Viso labo 6 arklio jėgos !!! Dabar mes matome reikalo esmę – nors vandens ratas atiduoda daug jėgos, ta jėga yra labai ribota.
– Geriau turėti didesnį sukimo momentą aukštesnėse apsukose, negu žemesnėse, nes taip galime geriau išnaudoti pavarą.
smulkiau, cia