Pagal tarptautinę SI vienetų sistemą pagrindinis galios matavimo vienetas yra vatas arba kilovatas (W arba kW; 1 kW = 1 000 W). Tačiau vartotojams tradiciškai priimtinesnis yra nuo XVIII a. naudojamas išvestinis dydis – arklio galia (AG; 1 kW = 1,341 AG). Atkreipsime dėmesį, kad vakarietiškoje techninėje literatūroje naudojamos galios dimensijos (HP ir PS) taip pat skiriasi. Paklaida – 1,014. Taigi šiais atvejais 1 kW = 1,36 AG.
O dabar plačiau
Variklio galia didinama trimis pagrindiniais būdais: didinant darbo tūrį (cilindrų skaičių, jų skersmenis), alkūninio veleno sūkių dažnį (sukimo momentas) ir slėgį (naudojant turbokompresorinį pripūtimą su tarpiniu oro aušinimu). Tačiau egzistuoja ir kitų galios didinimo priemonių: cilindrų pripildymo gerinimas, įrengiant 3 (Lamborghini, Same varikliai) ar 4 vožtuvus (Deutz, John Deere, Mercedes-Benz OM, New Holland/Iveco, SisuDiesel) kiekviename cilindre, įleidimo ir išleidimo kolektorius įrengiant skirtingose variklio pusėse (kad išmetamųjų dujų temperatūra nekeistų įleidžiamo oro temperatūros), montuojant tiksliau degalus dozuojančias ir dideliu slėgiu juos įpurškiančias maitinimo sistemas (modulines siurblys-vamzdelis-purkštuvas – Deutz, Lamborghini, Same; akumuliatorines common rail – Cummins, Deutz, John Deere, New Holland/Iveco, SisuDiesel; kompaktines siurblys-purkštuvas – Caterpillar, Mercedes-Benz OM) ir pan.

Galios matavimas

Variklio galia matuojama ­mechaniniu, hidrauliniu arba elektriniu stabdymo sten­du, esant atitinkamam aplinkos oro slėgiui ir 20o C temperatūrai. Išorinė dyzelinio variklio charakteristika gaunama, esant didžiausiam galimam degalų tiekimui. Pasiekus reikiamą sūkių dažnį, variklis stabdymo stendo apkraunamas didžiausiu galimu sukimo momentu, kuris matavimo metu išlaikomas pastovus. Matavimai dažniausiai pradedami nuo 1 000 min-1 iki didžiausio sūkių dažnio (2 100–2 400 min-1), matuojant atitinkamais intervalais, dažniausiai kas 100 min-1. Sujungus gautus taškus koordinačių sistemoje virš sūkių dažnio nubrėžiama galios charakteristika.

Būsimam mašinos pirkėjui itin svarbus yra traukos galios dydis. Tai galia, kurią konkrečiomis sąlygomis ir važiuodamas atitinkama pavara išvysto automobilis. Traukos galia mažesnė už aptartą efektyviąją galią. Skirtumas sunaudojamas nuostoliams transmisijoje, GTV pavaroje ir šio veleno sukamoms agregatų darbinėms dalims, riedėjimo trinčiai, įkalnių, varančiųjų ratų buksavimui nugalėti, o atskirais atvejais ir greičių skirtumui, perjungiant pavaras, įveikti. Tačiau reikia pastebėti, kad traukos galiai turi įtakos ne tik nuostoliai pavarose, bet ir automobilio masė (varančiųjų ratų apkrova), ir atraminis paviršius (ratų geometriniai matmenys ir slėgis padangose).

Puikus straipsnis, truputi ziniu pasisemst.