Serena, Almera Tino, Note, Quest, Qashqai
Tos pačios klasės automobilių fone „Almera“ nėra labai pastebima. Iš pirmo žvilgsnio ji pirkėjui patraukli gali pasirodyti nebent dėl kainos, tačiau verta pažiūrėti antrą kartą.
Šios kartos „Almera“ pasirodė 2000 m. Pavasarį, tačiau ji nebuvo panaši į naują, progresyvų automobilį. Be to, konkurentai jau tada siūlė modelius, vienaip ar kitaip pranašesnius už „Almerą“. Kol „Nissan“ laikė užkėlusi kainas, „Almera“ buvo perkama daugiau iš inercijos – dėl aukštos prekės ženklo reputacijos ir puikių ankstesnės kartos „Almeros“ charakteristikų.
Tai buvo su naujais automobiliais, tačiau kalbą apie dėvėtą mašiną reiktų pradėti nuo jos patikimumo ir ilgaamžiškumo.
Įdomu yra tai, kad „Almera“ JAV oficialiai parduodama nebuvo, tad jei rasite tokią mašiną, tai tik iš Europos arba gerokai patrintą mūsų keliuose.
Populiariausias yra 5 durų chečbekas su benzininiais 1,5 arba 1,8 l varikliais. Dažniausiai antrinėje rinkoje pasitaiko mašinos su 1,5 l varikliais, turinčios vidutinę komplektaciją: dvi saugos pagalves, kondicionierių, priekinių stiklų ir veidrodžių elektrinį prievadą, šildomas sėdynes, žibintų valytuvus ir priešrūkinius žibintus. Automobiliai su 1,8 varikliais ir, dažniausiai, geresnės komplektacijos, sutinkami ganėtinai retai. Kažkada jie kainavo per brangiai, todėl nebuvo paklausūs.
Žinotina, kad „Almera“ gali būti ir pagaminta Japonijoje, ir pagaminta Anglijoje. Japoniškų automobilių VIN prasideda raidėmis JN, angliškų – SJN. Ieškoti japoniško modelio neverta. Japonijoje jas gamino tik iki 2001 m. vidurio, o ryškaus kokybinio skirtumo tarp japoniško ir angliško automobilio nėra.
„Almera“ varikliai nėra labai galingi. 1,5 l teturi 90 AG. Vidutiniam vairuotojui šito visiškai užteks, tačiau dauguma tos pačios klasės automobilių turi 1,6 l ir gerokai galingesnius variklius.
1,8 l varikliai jau turi 114 AG, tačiau kaip tokiai apimčiai ir tiek „arkliukų“ mažoka. Įvertinus tai, kad mašinos su 1,5 l varikliais yra gerokai pigesnės už modelius su 1,8 l, pastarąjį variantą apsimoka rinktis nebent dėl APD, kadangi ji buvo montuojama tik su šiais varikliais.
Džiugina tik tai, kad abu varikliai patikimi. KPM prievadas pas juos grandininis, vietoj kaprizingų hidraulinių vožtuvų kompensatorių – paprasti stūmokliai. Atrodytų, tokioje konstrukcijoje periodiškai reiktų reguliuoti vožtuvų tarpelius, tačiau, kaip rodo patirtis, iki 150 000 km., paprastai, to daryti nereikia. Charakteringų variklio ar maitinimo sistemos gedimų taip pat nepastebėta.
Vienintelė rimtesnė pretenzija 1,5 l varikliui – po 100 000 km išsitempia jo KPM grandinė. Grandinę tenka keisti. 1,8 l variklis mėgsta tepalą. 0,5 l/ 1000 km dar laikoma norma. Tačiau tai tikrai yra smulkmenos.
Jei esate „automatų“ gerbėjas, pasirinkimas bus mažas. Visi automobiliai su 1,5 l varikliais ir dalis su 1,8 l turi mechanines pavarų dėžes. MPD patikima, bet kai kuriuose mašinose po 100 000 km pradeda gausti guoliai. Jei jau tai prasidėjo, o mašinos keisti neplanuojate, laikas keisti visus 6 guolius ir 4 riebokšlius. Tepalus reiktų keisti kas 60 000 km, sankaba paprastai tarnauja iki 140 000 km.
Meistrai tvirtina, kad ir „automatas“ yra patikimas. Kita vertus, „Almera“ su APD buvo parduoda mažai ir daugelis jų dar nenuvažiavo net 100 000 km. Beje, tepalą APD taip pat rekomenduojama keisti kas 60 000 km. Tik jokiu būdu nemėginkite patys keisti filtro. Tą darbą verčiau patikėti meistrams, kadangi reikia išardyti pusę pavarų dėžės.
Dabartinės kartos „Almera“ važiuoklė tokia pat patikima, kaip ir ankstesnės. Atmenus įvorių ir stabilizatorių atramų keitimą (modeliuose su 1,5 l varikliu jų gali ir nebūti), pirmos rimtos investicijos prasideda po 90 000 – 150 000 km. Tada gali tekti keisti amortizatorius, priekinės pakabos svirtis, ir, galbūt, kokį stebulės guolį. Kiek tarnauja priekinių statramsčių viršutinės atramos ir atraminiai užpakalinės pakabos guoliai dar nežinoma. 150 000 km nuvažiavusiose mašinose jų keisti, papratai, dar nereikia.
Vairo traukės ir jų antgaliai paprastai tarnauja daugiau kaip 100 000 km. Žinotina, Anglijoje rinktoms mašinoms traukės parduodamos tik kartu su krumpliastiebine pavara. Laimei, atsiradęs kalimas vairo sistemoje rimtų problemų nekelia. Visą krumpliastiebinę pavarą keisti reiktų jei ji po 150 000 km pradėtų leisti skysčius. Tačiau tai atsitinka retai.
Stabdžių sistema veikai puikiai. Diskai (mašinos be ABS gali turėti būginius užpakalinius stabdžius) atlaiko du trinkelių komplektus. Stabdžių suportus reiktų valyti kas porą metų.
Važiuoklė neturėtų kelti jokių rimtų problemų. Jei nusipirksite kokių 3 metų mašiną nuvažiavusią apie 80 000 km, per artimiausius porą metų gali užtekti pakeisti amortizatorius ir stabdžių diskus.
Apie kėbulo atsparumą korozijai dar anksti kalbėti – rimtų problemų neužfiksuota. Visgi kelio dulkės, purvas, druska ir pan. problemų gali pridaryti. Tarkim, priešais radiatorių esantys elektros laidai po metų trijų pradeda pūti. Gali nustoti veikti žibintai ir nebeužsivesti variklis. Laimei, jų keisti nereikia. Instaliaciją galima atkurti. Be to, dėl purvo gali pradėti leisti skysčius žibintų valytuvų purkštukai. Galima keisti purkštukus arba juos visai atjungti.
Įjungiant prišalusius valytuvus gali perdegti elektros varikliuko saugiklis. Tokiu atveju teks keisti visą valytuvų mechanizmą kartu su varikliuku. Šoninių veidrodėlių šildymo elementai dažnai perdega ir tada tenka keisti visą veidrodėlį. Salone gali trumpinti vidinio apšvietimo plafono kontaktai, langų ir veidrodžių valdymo mygtukai. Plafono kontaktus nesunku atkurti, o mygtukus tenka keisti. Dar vienas galimas gedimas – pažeistas saugos pagalvės elektros grandinės kontaktas. Jis yra po vairuotojo sėdyne ir gali arba koroduoti, arba būt pažeistas po sėdyne kišamų daiktų. Sutvarkius kontaktą signalinė lemputė išjungiama ištrynus iš kompiuterio gedimo kodą. Rūpinkitės variklio skyriaus plastikinėmis dangomis. Jei jos nutrūksta laikui bėgant dėl patenkančio purvo pradeda gausti kondicionieriaus įjungimo movos guolis. Atsarginių dalių parduotuvėje rasite tik visą surinktą movą, tačiau guolį galima parinkti patiems. Pilant prastą kurą degimo žvakes teks keisti kas 15 000 km. Taip pat rekomenduoti kas porą metų valyti droselinės sklendės bloką. Laikui bėgant jis užsiteršia ir variklis kaprizinasi esant tuščiai eigai. Jei bloko nevalysite, vieną dieną ji gali tekti keisti. Įpurškimo purkštukai tarnauja apie 100 000 km. Maždaug tiek pat tarnauja ir užpakalinė variklio atrama, kurią tada tenka keisti. Mašinos su 1,8 l varikliu mėgsta tepalą, bet jei iš išmetimo vamzdžio nekyla melsvi dūmai, o žvakės švarios, nerimauti nėra dėl ko. 1,5 l varikliuose po 100 000 km teks keisti KPM grandinę. Taip pat gali sugesti alkūninio ir paskirstymo velenų padėties davikliai, bet tai atsitinka labai ir labai retai. Jei tikrai nusprendėte įsigyti 3–4 metų amžiaus „Golf“ klasės automobilį, „Almera“ – labai neblogas variantas. Antrinėje rinkoje ji kainuoja kiek pigiau už kitus europietiškus ar japoniškus modelius, tačiau pasižymi patikimumu, tad eksploatacinės išlaidos nebus didelės.
Parengta pagal užsienio spaudą
viskas taip sakoma do pory, do vremeni, vienas anxciau, kitas veliau, bet vistiek prades kazkas tai gest