Esmė ta, kad cheminių reakcijų greitis žemoje temperatūroje sulėtėja, ir dėl to sumažėja baterijos talpa. Paprasčiausia šiuo atveju -10-15 sekundžių prieš paleidžiant variklį įjungti tolimąsias šviesas. Tai šiek tiek apšildys elektrolitą, ir energijos atidavimas starto momentu bus didesnis. Išjungus žibintus reikia iki dugno išspausti sankabos paminą ir pabandyti užvesti variklį. Varikliui užsivedus, sankabos paminą reikia atleisti pamažu, kad nebūtų staigaus šuolio. Deja, esant labai žemai temperatūrai tai gali nepadėti.
Bus geriau, jeigu nakčiai imsite akumuliatorių namo, o iš ryto šiltą įstatysite. Kliūtis viena. Ne kiekvienas gali prisiversti kiekvieną dieną nuiminėti ir įstatinėti akumuliatorių, nešioti jį iš mašinos namo ir atgal, sukinėti veržles. Žodžiu, gaišatis.
Nors tinginiams, kurie neskaičiuoja pinigų, galima pasiūlyti įsigyti padidinto galingumo sunkvežimio akumuliatorių, įsidėti jį į bagažinę ir naudoti, kai prireiks. Apie eksperimentinius įrenginius, apšildančius akumuliatorių naudojant jo paties energiją, nieko pasakyti negalime. Dėl to, kad neradome vietų, kur būtų parduodami šie „šildytuvai".
Dar vienas būdas palengvinti žiemą variklio paleidimą - palengvinti starterio darbą. Jo pagrindinis krūvis - nuo sutirštėjusios variklio alyvos. Įsivaizduojate, kiek reikia energijos, kad nuvarytumėt ją per siauras alyvos magistrales! Paprasčiausias ir rezultatyviausias problemos sprendimas - įpilti į karterį „nulinę sintetiką", kuri net per didžiausius šalčius lieka skysta. O dėl įvairių šildytuvų naudojimo tikslingumo daugelis specialistų abejoja.
Visų pirma, jie reikalauja elektros srovės nuo akumuliatoriaus, kuriam žiemą ir taip nesaldu. Antra, šildytuvai, naudojami prieš paleidimą, kainuoja visai nepigiai - ir ekonomikos prasme daug naudingiau būtų įsigyti „sintetikos" penkioms žiemoms į priekį. Juo labiau, kad ji ne tik žiemą savo kainą atidirbs, bet ir per karščius užtikrins gerą variklio sutepimą ir apsaugą. Todėl neišradinėkite dviračio, tai už jus jau padarė chemikai. Šiuo metu sintetinių alyvų parduotuvėse labai daug, yra iš ko pasirinkti.
Normaliam variklio paleidimui pageidautina paruošti ir degalų sistemą. Laiku atliktas maitinimo sistemos reguliavimas ir išvalymas irgi bus naudingas. Valyti sistemą reikia ne tik nuo purvo, bet ir nuo vandens, kuris gali užkimšti degalų sistemą lediniu kamščiu. Yra du būdai išvengti šios problemos. Pirmas - nuolat šalinti vandenį iš sistemos, naudojant specialius cheminius preparatus, kurie įpilami į degalus.
Antras - pilti benziną į kanistrą, ir, palaikius šaltyje, pilti į baką per piltuvą su smulkiu tinkleliu. Žinoma, kad esant neigiamai temperatūrai, benzinas blogai garuoja, o tai reiškia, kad jam reikia padėti. Pavyzdžiui, pašildyti! Bet ne degtukais, o termoelementais, kurie tvirtinami prie karbiuratoriaus arba įleidimo kolektoriaus ir dirba nuo akumuliatoriaus. Jeigu jums nepavyko įsigyti tokio ar panašaus įrenginio, galima įpilant paduoti į cilindrą jau paruoštą lengvai užsiliepsnojantį mišinį. Balionai su paleidimo aerozoliais - „Starting fluid" - jau seniai užėmė savo vietą ant parduotuvių prekystalių. Ir dar. Visos mūsų išvardintos priemonės veikia tik tada, kai automobilio variklis yra techniškai tvarkingas. Priešingu atveju visi bandymai paleisti variklį neduos rezultatų. Ir ne tik žiemą.
Ech, tas lietuviškas paskutinės minutės sindromas – taip jau yra, kad paprastai iš anksto mes nedažnai rūpinamės dalykais, kurie vėliau kelia begales rūpesčių. Žiema paprastai mus visada užklumpa netikėtai. Nesvarbu, ar ji prasideda spalį, ar vasarį.
Kaip gaivinti pagyvenusį akumuliatorių yra begalė būdų. Dažnai jie vienas kitam prieštarauja. Šįkart pateiksime jums liaudies išmintį – kaip gi „nudvėsusį“ akumuliatorių gaivina žmonės? Nesiimu komentuoti vieno ar kito būdo, čia kaip baltos mišrainės receptas – kiekviena mama turi savą. Tiesiog išsirinkite sau priimtiniausią patys. Visi patarimai surinkti ir pateikiami atsitiktine tvarka.
Akumuliatorių reikia nakčiai parsinešti namo ir pasistatyti prie radiatoriaus, kad atšiltų.
Akumuliatorių reikia parsinešti ir iki pusės pamerkti į karštą vandenį. Tik nesuvilgykite kontaktų!
Nakčiai akumuliatorių galima uždengti skudurais. Dar geriau – skudurais uždengti visą variklio skyrių, kad nesušaltų.
Galima senais apklotais uždengti automobilio variklio dangtį iš išorės. Jeigu uždengsit ir priekinį stiklą – jis ryte bus neapšalęs, nereikės gramdyti langų.
Prieš užvedant aukštos įtampos laidus galima išpurkšti WD-40.
Akumuliatorių reikia išimti ir prieš užvedant gerokai papurtyti.
Patikimiausias būdas – turėti du akumuliatorius ir juos kaitalioti: ryte atsinešti šiltą, o buvusį automobilyje parnešti namo į šilumą.
Naktį nejunkit signalizacijos, o duris rakinkit raktu. Jeigu atsidarysit duris, ryte užsivesit be problemų.
Reikia užvirti virdulį vandens ir apipilti ryte akumuliatorių karštu vandeniu – jis sušils ir automobilis lengvai užsives. Tik nepilkit ant kontaktų!
Dyzeliniams automobiliams karštą vandenį (vieno virdulio gali nepakakti) reikia pilti ant variklio kolektoriaus, kad sušiltų variklio galvutė.
Galima nepilti vandens ant akumuliatoriaus – saugiau uždėti karšto vandens pūslę ir palaikyti keletą minučių.
Kas tris – keturias valandas reikia užvesti automobilį ir palikti variklį dirbti 3–5 minutes. Automobilis bus šiltas, o akumuliatorius – gyvas.
Geriausia pirkti mažą nedidelės talpos akumuliatorių ir prisukti jį ne varžtais, o ranka susukamomis veržlėmis, tada tokį labai lengva ir nuimti, ir nešiotis namo nesunku.
Jeigu abejojate akumuliatoriaus galimybėmis, automobilį nakčiai statykite ant kalniuko, kad ryte būtų galima lengvai pastumti nuo kalno ir užsivesti iš eigos.
Atjunkit vieną akumuliatoriaus gnybtą nakčiai. Ryte prijungus, automobilis lengvai užsives.
Neabejoju, ir jūs turite savų gudrybių, kaip lengviau užsivesti automobilį ryte. Pasidalinkite jomis su visais!