Kalbama apie visiškai standartinį ir normaliai prižiūrimą automobilį su mechanine pavarų dėže. Jei jūsų automobilis "valgo" litru-dviem daugiau nei, jūsų manymu, turėtų, siūlau peržvelgti šį galimų priežasčių "katalogą". Jei dėl padidėjusių sąnaudų negalima kaltinti nė viename punkte išdėstytų priežasčių, telieka priežasčių ieškoti pačiame variklyje,kuro bei oro tiekimo sistemoje (įskaitant siurblį ir purkštukus bei jų valdymo elektroniką) ar ... savo skaičiavimų paklaidose
Pastebėta:
A. Jei mieste neviršyti 2000rpm, sąnaudos būna kur kas mažesnės, nei deklaruojamos automobilio gamintojų. Su XM 2,1TD Kaune telpama į 6,3/100. Startuojant prie kiekvienos sankryžos dugnais, sukant iki 4000rpm pirmu-antru bėgiu,ryja 9-9,5. Vilniuje atitinkamai ~8 ir ~11; tai (dėl eismo sąlygų) viršija gamintojų deklaruojamas sąnaudas.
Mieste taupiam važiavimui svarbiausias faktorius yra judėjimo greičio, kuo artimesnio vidutiniam palaikymas, t.y. reikia kiek galima vengti tiek staigiai stabdyti, tiek staigiai bėgėtis, nes staigus akseleratoriaus paspaudimas iš variklio pareikalauja visos jo galios, kuriai sugeneruoti yra dideliais kiekiais naudojama kuras. Patyrę vairuotojai žino, kad daug kuro be reikalo išdeginama pasirinkus netinkamą važiavimo maršrutą ar greitį. Aplamai sąnaudos mieste labiausiai priklauso nuo tarpinės tarp vairo ir sėdynės ir to, ar seniai ji iš benzininio automobilio atsidūrė dyzelyje
Bandymas palaikyti identiškas apsukas kaip benzinu varomame automobilyje paprastai lemia sąnaudų padidėjimą iki 1,5 karto.B. Kamščiai. Modernūs mažos - vidutinės kubatūros modernūs dyzeliniai varikliai sunaudoja 0,5-0,8 l dyzelino valandai. Paskaičiuokite, kiek laiko per pvz.savaitę prastovite su įjungtu varikliu, ir gautą kiekį išmeskite iš sąnaudų... Kiek jos sumažėja?
Šiuo klausimu tiesioginės įtakos turi ir pernelyg didelės laisvos variklio apsukos - joms palaikyti taip pat be reikalo deginamas kuras.
C. Padangų dydis. Jei jos per aukštos, lyginant su nurodytomis gamintojo, spidometras duoda pastebimas tiek greičio, tiek kilometražo (pagal kurį skaičiuojamos sąnaudos) paklaidas, ko pasėkoje 3-12% apskaičiuotosios sąnaudos išeina didesnės už realiąsias.
Slėgis padangose. Manualuose nurodomos sąnaudos, kurios turėtų būti esant standartiniam, gamintojo rekomenduojamam rekomenduojamų padangų slėgiui. Jei slėgis bus didesnis - padangų pasipriešinimas riedėjimui mažės, tuo pačiu mažės ir sąnaudos. Jei slėgis mažesnis - atvirkščiai. Dėl pernelyg žemo slėgio ("kaliošų") sąnaudos gali išaugti labai pastebimai. Žaidžiant ±0,4bar nuo nominalo ribose, sąnaudų pokyčius galimas 3-4% ribose. Šiaip, jei nesiruošiama dalyvauti ekoralyje, padangų pernelyg prisipūsti nesiūlyčiau: "kietėja" mašina ir padangų vidurys išdyla greičiau nei kraštai. Tuo labiau reiktų vengti nepakankamai pripūstų padangų: tokiu atveju daug labiau dyla jų kraštai ir sąnaudos didėja.
Analogiška priklausomybė ir nuo padangos pločio: kuo padanga platesnė, palyginus su nurodoma gamintojo, tuo daugiau naudojama kuro jai sukti. Ekstremalių pločių įtakos pats nematavau, bet internete esu radęs nuorodų, kad kiekvienas papildomas pločio centimetras prie sąnaudų prideda ~2-2,5%.
Padangų gumos kietumas ir pasipriešinimas riedėjimui. Neskaitant keleto Nankang modelių su pasipriešinimo koeficientu iki 1,3 , daugumos gamintojų jis yra 1,0-1,1 ribose. Ypač geros (nebūtinai brangios) padangos teturi 0,93-0,97 (keli Dunlop ir Michelin modeliai). Restauruotų padangų PK nežinomas, bet paprastai jos būna per minkštos taupiam važiavimui; dėl šios priežasties (minkštumo) ir daug greičiau sudyla.
Netaisyklingas ratų suvedimas/išvirtimas gali padidinti sąnaudas iki labai pastebimų dydžių.
D. Odometro rodomo kilometražo paklaidos. Dažniausiai jos neviršija 1%, bet visada būna į vieną pusę; bet tai dar smarkiai priklauso nuo naudojamų padangų išmatavimų ir susidėvėjimo laipsnio; gali siekti ir 12%. Jei išsitampęs spidometro trosas (šokinėja rodyklė), paklaidų dydis išvis neprognozuojamas.
E. Kuro kokybė; kuro ir oro filtrų užterštumas.
Ne kartą pastebėtas traukos ir sąnaudų skirtumas dėl skirtingų, nors ir berods patikimų kuro šaltinių. Ir tai ženklus dydis; maždaug iki 8%. Gaila, bet dažniau nekokybiškas būna dažytas dyzelinas.
Užsikišę kuro ir oro filtrai apsunkina kuro siurblio ir variklio darbą, netiksliai dozuojamas kuras, pasekmė j- sumažėjusi trauka ir padidėjusios sąnaudos.
Reikia pažymėti, jog nėra tiesiogiai pastebėtas didesnis skirtumas tarp jums žinomos bako talpos ir degalų kolonėlės rodomų skaičiukų, bet litro dyzelino svoris (tankis) prie -30C ir +30C visgi skiriasi...
Degalų kolonėlių kiekio matuokliams oficialiai yra leidžiama 0,5% paklaida.F. Ne kartą susidurta su padidėjusiomis sąnaudomis dėl stringančių stabdžių suportų ar pernelyg įtempto "rankinio" stabdžio troso.
G. Bereikalingas svoris automobilyje.
Kiek pastebėjau, paprastam (ne turbo) 67AJ lengvajam dyzeliui mieste nesidraskant prie įprastų sąnaudų jis duoda maždaug tokią pataisą: jei krovinys neviršija 10% mašinos masės, tai jis prideda apie trečdalį savo procentinio dydžio; jei jis yra virš 20% nuo mašinos masės, prideda du trečdalius. T.y. jei mašina, sverianti 1300kg, normaliai važinėjant ryja 6,5ltr/100km, tai 330kg krovinys(~25% mašinos masės) prideda apie 16% sąnaudų, t.y vietoj 6,5/100 gaunasi ~7,6/100. Skaičiai apytiksliai ir tinkami tik miestui, bet jie nemaži. Suprantama, ženkliai galingesniam varikliui toks pat svoris turės kiek kitokią įtaką (bet ji vis tiek bus ryški), o užmiestyje su papildomu svoriu sąnaudos daugiau priklauso nuo greičio nei nuo masės.
H. Užmiesčio sąnaudos. Bet kokie papildomi spoileriai, stogo bagažinės ar atdari langai didina sąnaudas; esant didelio ploto daiktams kėbulo išorėje arba dideliems greičiams ir labai ženkliai.Kuo didesnis greitis, tuo didesnę reikšmę sąnaudoms įgauna aerodinamika. Paprasčiausias įskilimas (plyšys) per beveik visą jo aukštį priekiniame buferyje, esant 120km/h, prideda 3% sąnaudų.
Užmiestyje ekonomiškiausias (optimaliausias) laiko/sąnaudų prasme važiavimas yra aukščiausia pavara laikant variklio apsukas, lygias jo max.sukimo momento apsukoms. Važiuoji greičiau - laimi laiko - pralaimi kuro. Važiuoji lėčiau - laimi kuro, pralaimi laiko. Daugumai automobilių optimaliausias greitis yra 85-95 km/h, todėl ir manualuose pažymimos sąnaudos esant 90km/h. Važinėti ilgesnį laiką mažesnėmis nei 1300rpm apsukomis nerekomenduojama jokiomis sąlygomis, nes tiesiogiai kenkiama varikliui.
Reiktų pažymėti, kad sąnaudos esant 90km/h ir 180km/h skiriasi ne dvigubai, o beveik trigubai.
Naudinga žinoti, kad 1400kg sveriantis automobilis su Cx0,30 judėdamas tolygiu 100km/h greičiu naudoja tik ~16AJ variklio galios. Kadangi netenka "šerti" likusių po kapotu tūnančių arklių, sąnaudos užmiestyje būna sąlyginai nedidelės, lyginant su miesto "start-stop" ciklu.
3m/s priešinis vėjas važiuojant 90km/h greičiu sąnaudas padidina ~4% (dydis labai priklauso nuo automobilio aerodinaminio pasipriešinimo koeficiento Cx), o didėjant automobilio ar priešinio vėjo greičiui, naudojama variklio galia ir - atitinkamai - sąnaudos auga eksponente.
I. Žiemą sąnaudos neišvengiamai padidėja dėl:
1. Sutirštėjusių tepalų, kuriems išjudinti reikalingas ilgesnis/sunkesnis variklio darbas. Tepalų yra ir pavarų dėžėje, ratuose
2. Tuščio variklio darbo, šildant jį patį ir saloną.
3. Sumažėjusio vidutinio transporto srauto greičio, ir dar laikant didesnes nei vasarą apsukas (to paties variklio/salono apšildymui bei laikant jas kaip rezervą stabdymui varikliu).
4. Nevalytų ar šlapių kelių bei minkštesnės padangų gumos (žr.punktus "C" ir "L").
Idealiu atveju paruoštam šalčiams automobiliui kuro sąnaudos padidėja 8-11%; 15% padidėjimą miesto sąlygomis irgi dar galima laikyti normaliu. Tai galioja maždaug iki -18C; už šios ribos sąnaudos nebeprognozuojamos.
Sąnaudos neprognozuojamos ir mašinai, kuriai nekeisti filtrai, dyzelinas - vasarinis, o kaitinimo žvakės - mirę
Nemažai kuro tuščiai išdeginama kuriant automobilį, todėl kaitinimo žvakių ir kuro/oro filtrų stovis, kaip ir šalto variklio degimo paankstinimo automato, turi didelę reikšmę. Kuro filtro užterštumas turi įtakos ir siurblio bei purkštukų "sveikatai", kuri taip pat įtakoja sąnaudas.Jei tenka važinėti nevalomais keliais, arba su automatine (turinčia didelį tepalo tūrį) pavarų dėže, yra prasmės dėti pašiltintą variklio skyriaus dugno apsaugą: tuo pačiu apsaugomi mechanizmai nuo mechaninių pažeidimų, ir daug greičiau įšyla greičių dėžė bei pagerėja aerodinamika, kas irgi mažina sąnaudas. Šilumos (tuo pačiu-kuro) taupymo tikslams tarnauja ir dalinai ar visiškai uždengtas aušinimo radiatorius. Dėl oro pasipriešinimo šiuo atveju pergyventi neverta, nes jis praktiškai nepakinta.
Jei žiemą važinėjama trumpais atstumais (2-3km), neverta stebėtis, kad sąnaudos padidėja iki 1,5 karto: pagrinde tai nutinka būtent dėl nespėjusių įšilti ir sukuriančių papildomą nemažą pasipriešinimą visuose mechanizmuose esančių tepalų bei užvedimui išnaudoto kuro. Didelę įtaką šilumai salone ir sąnaudoms turi sugedęs (neužsidarantis ar per anksti atsidarantis) termostatas. Dėl sugedusio termostato dyzeliams sąnaudos išauga kiek mažiau nei benzininiams varikliams, bet per didesnius šalčius gali siekti ir 2ltr/100km.
Taip pat turbūt reikalinga pastaba,jog žieminio "arktinio" dyzelino kaloringumas/cetaninis skaičius yra mažesni, nei vasarinio, todėl naudojant jį sąnaudos šiek tiek padidėja. Juo kolonėlėse prekiaujama gruodžio - vasario mėn. Jo sudėtis kiek skiriasi nuo "paprasto" žieminio dyzelino, kuris yra kaloringesnis.
J. Amortizatoriai.
Visiškai mirę visi 4 amortizatoriai automobiliui su McPhersonais priekyje ir nepriklausoma pakaba gale miesto sąnaudas padidino maždaug 6-8%. Negaliu įvardyti tikslaus skaičiaus, nes per mažai pravažiavau su tokios būklės automobiliu, bet dydis yra iš jau pastebimų plika akimi.
K. Gamintojai manualuose ir tech. duomenyse dažniausiai duoda kompiuterinėmis programomis apskaičiuotas sąnaudas, kuriose atsižvelgiama ne į visas realias sąlygas. Jie įskaičiuoja variklio galią, sukimo momentą, automobilio masę, įveda kažkokias vidutines pataisas miesto kamščiams,įskaičiuoja savo rekomenduotų padangų pasipriešinimą riedėjimui, bet galutines išvadas apie sąnaudas daro pagal išmetamųjų dujų sudėtį, kurių matavimui leidžiamos nemenkos paklaidos. Neatsižvelgiama į didesnį nei standartinis mašinos apkrovimą, kitokių padangų naudojimą ar realiuose keliuose pasitaikančias ilgas įkalnes ar nuokalnes bei be saiko degančius raudonus šviesoforus ar uždarytas geležinkelio pervažas.
Taigi galima teigti, jog gamintojų duodami sąnaudų rodikliai iš esmės yra popieriniai, beveik iš piršto laužti ir juos galima laikyti ne privalomais, o "minimaliais tikėtinais"; labai retais atvejais pavyksta pasiekti ir ilgesnį laiką išlaikyti manuale deklaruotas miesto sąnaudas, o jas "perspjauti" bent 10% į mažesnę pusę pavyksta tik idealiai tam paruoštu automobiliu ir idealiomis sąlygomis. T.y.nesitikėkite, kad be jūsų pastangų automobilis mieste naudos tik tiek kuro, kiek nurodyta jo tech. charakteristikose.
L. Šlapia kelio danga sumažina automobilio max. greitį ir padidina sąnaudas. Procentaliai tas labai priklauso nuo vandens kiekio ant asfalto, tačiau paprasčiausiai drėgnas, be balų kelias max. greitį sumažina 2-3%, o sąnaudas padidina ne mažesniu dydžiu. Važiavimas per nesuplūktą sniegą sąnaudas labai, o per suplūktą/išvažinėtą - nemažai padidina. Važinėjimas per šlapią purvo ar sniego pliurzę sąnaudas laisvai gali padvigubinti.
M. Elektros ūkis.
Visi, turintys galingas (virš 400W) audio sistemas, turbūt yra pastebėję sąnaudų padidėjimą joms veikiant pilna galia.
Pastoviai įjungtos trumpos šviesos taip pat įneša savo indėlį į sąnaudų padidėjimą. Anot kai kurių šaltinių, iki 3%; aš eksperimentuodamas esu radęs tik 1,5-2% sąnaudų augimą.
Veikiantis kondicionierius,priklausomai nuo jo apkrovimo ir važiavimo manieros/greičio, prie sąnaudų gali pridėti ir 1-2ltr/100km.
Aplamai bet koks automobilinis elektros prietaisas naudoja generatoriaus, o netiesiogiai - variklio bei kuro energiją, pakeliui prarandant dalį galios dėl mažo NK. Nuo pastovaus 400-500W galios prietaisų naudojimo sąnaudų padidėjimas tampa apčiuopiamas net be specialių tikslių matavimų.
...Z. Jei visa tai perskaičius jums atrodo, kad viską sudėjus, jūsų automobilis naudoja tik puslitriu daugiau nei galėtų degalų šimtui km nuvažiuoti ir jūs manote, kad tai menkniekis, visgi turėkite omenyje, kad šiandieninėmis kuro kainomis tai reiškia į balą (tiksliau, į šiltnamio efekto ir ozono skylės didinimą) išmestus 220lt kas kiekvienus 10 tūkst.km. Už šiuos pinigus laisvai galima pasikeisti variklio alyvą ir jos filtrą bei išgerti puoduką kavos. Su gabalėliu torto
. Ir dar persimontuoti padangas.Nešneku apie dėl dar didesnių sąnaudų "perviršių" susidarančias sumas - jos gali siekti ir kelis tūkst. Lt per metus.
Beje, tiksliai žinant savojo automobilio sąnaudas, galima sužinoti, ar neatsirado jame koks gedimas vien iš netikėto sąnaudų padidėjimo bent puslitriu.
Iš to, ką surašiau, nemažai punktų tinka ir automobiliams su automatinėmis pavarų dėžėmis, bet toli gražu ne viskas.
Benzinams - analogiškai; t.y.tinka ne viskas.
Įvairūs "oficialūs" sąnaudas įtakojantys veiksniai aprašyti www,nafta.lt , ten irgi naudinga pasiskaityti, nes nurodoma ir kitokių faktorių įtaka.Beje,ten šnekama apie automobilius benzininiais varikliais,bet daug kas galioja ir dyzeliams. Tik nereikia rimtai žiūrėti į ten nurodytus procentinius dydžius - jie duoti ribiniai, t.y. užmuštam automobiliui, eksploatuojamam ekstremaliomis sąlygomis.
Perengta pagal įvarią spaudą.
. Na tiesiog sunku patikėti... pašnekovas gan rimtai atrodantis ir apie automobilius išmaniai kalbantis, nemanau kad meluotu..... Aš anksčiau su Chrysler voyager 3,3l uzmiestyje taupiai važiuodamas 12l dujų vos tilpdavau... Ar kam teko susidurti su tokiu modeliuku?
